Texty: Foje. Arbata.

ar tu atsimeni laikus
visas beproti?kas naktis
muso negimusius vaikus
a? vis dar matau jo akis
tai buvo keisti keisti laikai
kai mes vis dar ?udeme save
ir muso beg?stantys veidai
atsispindedavo lange
dabar ant stalo prie? mane
tiktai at?alus arbata
o rankos tyliai u?dengia akis
a? noriu but ka?kur toli
nes jeigu liksiu praeity

galiu ir vel pradet kartot klaidas
ilga kaip ?imtmeeiai diena
ilgai bus chaoso pilna
vienatve tuno visuomet
ka?kur arti prie kuno bet
nebuna am?inas ruduo
ir a? tikiu ka?kiek dar tuo
silpna pulsuojanti ?viesa
tamsaus koridoriaus gale
Rytis i? Ma?eikio